Stepinis vėžlys
Stepinis vėžlys
(Testudo horsfieldi)
Kilmės šalis: Vidurio Azija
Dydis: Patelės 20cm, patinėliai 16cm
Svoris: 1kg
Amžius: 60 metų
Mityba: Vegetaras
Trumpas aprašymas. Stepinis vėžlys dar kitaip vadinamas Vidurio Azijos vėžliu, nes jis paplitęs Vidurinės Azijos stepėse. Šie ropliai gyvena Irane, Pakistano ir Indijos šiaurėje, Kinijoje, Afganistane, bei daugelyje buvusios Sovietų sąjungos Azijos valstybių.
Stepinis vėžlys yra sausumos gyventojas, nes jis gyvena sausose, uolėtose dykumose, pusdykumėse arba skurdžia augmenija apaugusiose vietovėse. Šių roplių aptinkama ir 1500-2000m. virš jūros lygio. Ties upių slėniais arba oazėse, kur augmenija yra kiek vešlesnė, galima aptikti stepinių vėžlių populiacijas, nes jie čia randa daugiau maisto.
Išvaizda. Stepinis vėžliukas ant nugaros turi išgaubtą šarvą. Šarvo spalva būna nuo gelsvai žalsvos iki tamsiai rudos. Šarvas pasižymi ornamentu – tamsesnėmis dėmėmis.Patinėlių šarvo išgaubimas būna labiau plokščias nei patelių. Apvalios formos šarvas dažniausiai būna pas jauniklius. Pilvo šarvas įprastai yra juodas.
Patinėlį nuo patelės galima lengvai atskirti pagal uodegos ilgį. Patinėliai turi gerokai ilgesnę ir storesnę uodegą nei patelės. Be to patinėlis už patelę būna žymiai mažesnis. Jei stepinių vėžliukų patelės būna iki 20cm. ilgio, tai patinai tik apie 16cm.
Stepiniai vėžliukai skiriasi nuo kitų rūšių vėžliukų tuo, kad jie turi stiprias priekines kojas su tik keturiais nagučiais. Šiais nagais vėžliukas rausia sau urvelį. Kojos padengtos šiurkščiais žvynais.
Vėžliukų regėjimas yra puikiai išvystytas. Jie mato netgi spalvas. Tačiau šie ropliai negirdi įprastų garsų. Todėl nevarkite galvodami vėžliukui vardą: pašaukus savo augintinį, jis į savo vardą nereaguos (tačiau muziką, ypač grojant fortepijonu girdėti gali).
Gyvenimo būdas. Stepių vėžliai gyvena smėlingose arba molingose dykumose bei pusdykumėse, kur auga dykumos augalai, žolės ar krūmai. Stepėse, kur gyvena vėžliukas, vasaros maksimali oro temperatūra būna 46°C, o žiemos minimali temperatūra 38°C. Todėl kritulių per visus metus būna labai nedaug: vasarą 3-4mm, o žiemą 10-14mm. per mėnesį. Daugiausia kritulių iškrenta žiemos pabaigoje; rudenį lyja gerokai rečiau. Taigi, šis vėžliukas yra tipiškas sausumos gyventojas.
Stepėse vyrauja labai dideli dienos ir nakties temperatūrų svyravimai. Šiuos staigius oro pasikeitimus stepiniai vėžliukai ištveria. Nors jiems patinka mėgautis saulės spinduliais, tačiau esant ypač karštai dienai, šie ropliai slepiasi krūmo šešėlyje arba lenda į savo drėgną urvelį. Urvelyje vėžliukas pasislepia tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, kuomet naktį oro temperatūra nukrinta. Urvą stepinis vėžliukas kasa savo priekinių kojų nagučiais, kurį iškasa labai ilgą nuo 80cm. iki net 2m. ilgio. Urvelis būna iškastas maždaug 30 - 50 cm. po žeme. Šios slėptuvės įėjimas dažnai būna ties krūmų šaknimis arba šalia kokio akmens. Urvelis skirtas ne tik pasislėpti nuo karščio ar šalčio, bet ir pralesti pasyvųjį vėžliuko periodą, taip vadinamą vasaros bei žiemos miegą. Gamtoje stepiniai vėžliukai būna aktyvūs nuo kovo iki birželio arba liepos mėn. Šį laikotarpį vėžliai intensyviai minta augalais, kad sukauptų pakankamai maisto medžiagų, poruojasi bei deda kiaušinius. O atėjus karščiausiajam vasaros laikotarpiui, kada saulė išdegina žolę, vėžliukai nulenda į savo urvelį, užmiega vasaros miegu, kuris trunka 4-8 savaites. Prabudus rudenį, vėžliukams lieka labai nedaug laiko kaupti naujas maisto atsargas ir ruoštis žiemos miegui. Todėl gamtoje šie ropliai valgo tiek, kiek gali. Dažnai būna, kad stepinių vėžliukų vasaros miegas pereina į žiemos miegą. Tad rudenį stepinius vėžliukus retai galima išvysti.
Mityba. Stepiniai vėžliukai yra vegetarai. Maisto pagrindą sudaro kiaulpienės, dobilai, žolė, šienas, salotos, prinokę vaisiai (ypač bananai). Pavasarį ir rudenį vėžliuką galite šerti virtomis bulvėmis, pomidorais, avižų dribsniais, troškintais ryžiais. Kiek įmanoma maitinkite šiuos gyvūnus laukiniais augalais, kaip pvz. daržovėmis, augintomis Jūsų darže. Taigi, suaugusiems stepiniams vėžliams šalia laukinių augalų galite duoti salotų, ridikų lapų, kinietiškų ar žaliųjų kopūstų. Šienas turėtų būti duodamas nuolat. Vasarą šerkite vaismedžių lapais (nepurkštais!). Taip pat galima duoti žemuogių, juodųjų serbentų arba abrikosų, tačiau nuolat stebėkite ar Jūsų augintinis tai valgo noriai ir ar gerai jaučiasi.
Nenustebkite, kad po žiemos miego stepinis vėžlys valgo gana intensyviai. Tačiau atminkite, kad karštais vasaros mėnesiais augmenija vėžliuko tėvynėje yra labai skurdi. Todėl šiuo sezonu būkite atidūs, kad neperšertumėte savo augintinio. Suaugusį vėžlį reiktų maitinti 2-3 kartus per savaitę.
Poravimasis. Vėžliukai ima poruotis tuoj pat po žiemos miego. Patinėliai yra labai aktyvūs ir ieško sau patelės. Išsirinkęs patelę, šis įkanda jai į užpakalinę koją, tuo parodydamas, kad ji jam priklauso. Patelė gali perėti sulaukusi 8-10 metų. Ji deda kiaušinius gegužės arba birželio mėnesiais. Dažniausiai padeda 2-6 kiaušinius. Kiaušiniai yra užkasami 2-5cm. gylyje po žeme. Kiaušiniai yra pailgi, maždaug 46mm. ilgio ir 28mm. storio. Kiaušinis sveria apie 19g. Kiaušinių inkubacija trunka 84-102 dienas esant 24 - 32°C bei 70 ir 95% santykinei oro drėgmei. Jaunikliai auga labai lėtai. Trijų metų vėžliukai sveria apie 63g, o penkių-šešių metų vėžliukai sveria nuo77 iki 180 g. Vėžliukai suauga tik sulaukus 20-30 metų.
Jauniklių auginimas. Jauniklius šerkite lygiai taip pat kaip ir suaugusius vėžlius, t.y. laukiniais augalais kaip pvz. kiaulpienėmis, daržine žliūge, baltažiede notrele ir kitais. Gaminiai iš tešlos, avižų dribsniai, vaisiai arba pieno produktai jaunikliams netinka. Tuo tarpu šienas yra idealus pašaras. Kuo natūralesnis pašaras, tuo geriau, nes jame yra vitaminų, reikalingų mažam vėžliuko organizmui. Šviežio vandens duokite kiekvieną dieną. Vasarą mažylių neperšerkite, nes iš nežinojimo jie gali nenueiti vasaros miego. O jei vėžliukas nenueis miegoti žiemą, jo bioritmas gali bereikalingai sutrikti, kas gali sukelti vystimosi problemas. Įprastai vėžliukai auga lėtai. O nemiegantys mažyliai auga per greitai. Jiems užaugus, šie vėžliai gali anksčiau dėti kiaušinius, o jų jaunikliai net ir puikiai prižiūrimi gali būti liguisti. Tad terariume būtina įrengti urvelį žiemos poilsiui.
Geriausiai jaunikliai vystosi ne ant žole suvešėjusios žemės, bet ant akmenuotos, augmenijos atžvilgiu skurdžios bei šiek tiek drėgnos vietovės. Tokiu būdu jie bus priversti patys ieškoti maisto.
Šiltą vasaros dieną mažylius turėtų pasiekti nefiltruoti UV spinduliai, nes saulės spinduliai padeda vystytis vėžliuko šarvui.
Laikymo sąlygos. Norint vėžliuką laikyti namuose, jiems reikia sukurti kaip įmanoma natūralias gyvenimo sąlygas. Tai sukurti sunku, todėl vėžliukui būtinas terariumas. Terariume įmontuokite termoreguliatorių, kad galėtumėte reguliuoti dienos ir nakties temperatūrų svyravimus, kurie yra būdingi vėžliuko tėvynėje. Terariume dienos oro temperatūrą palaikykite apie 28°C, o naktį leiskite nukristi iki 18°C. Terariumo vidų apšvieskite bei apšildykite specialiomis terariumui skirtomis lempomis bei viena raudonos šviesos lempa. UV lempų apšvietimo suaugusiam vėžliui pakanka du kartus per savaitę po vieną valandą, o jaunikliams UV lempų apšvietimas turi trukti ištisą dieną. Grindis paberkite mišiniu, sudarytu iš drožlių, šiaudų pakrato, šieno bei žemės. Stepinis vėžliukas privalo būti auginamas ant sausos žemės.
Į terariumą galite įdėti akmenį ar medinį kelmą, kad vėžliukas galėtų laipioti, kas jam labai patinka. Prisiminkite, kad stepinis vėžlys turi kasti sau urvelį, todėl būtų puiku terariume šiam ropliui suteikti tokią galimybę. Vėžliukas bus patenkintas Jūsų pačių padaryta slėptuve. Tam puikiai tinka kačių tualetas pripildytas žemėmis, kad vėžliukas pats galėtų išsikasti sau urvą. Urvelis turėtų būti drėgnas, tačiau jokiu būdu ne šlapias! Žiemojimas per drėgnoje žemėje gali sukelti odos infekcijas.
Taigi, slėptuvė bei šaka laipiojimui yra tiek suaugusiam vėžliui, tiek mažam vėžliukui labai svarbu.
Pašarui bei girdyklai paruoškite specialią, švarią vietą.
Atminkite, kad gamtoje vėžliai užmiega vasaros ir žiemos miegu. Todėl terariume juos reikia ruošti šiam periodui. Vidury rugpjūčio stepinis vėžliukas pradeda ruoštis žiemos miegui. Jis ropinėja ir ėda mažiau, o olą kasa vis giliau. Maždaug vidury rugsėjo mėnesio šie ropliai nulenda i savo urvelį ir nebeišlenda iki pavasario, nors orai dar gali būti vasariškai šilti. Todėl nuo rugsėjo vidurio pradėkite mažinti temperatūrą, kad vėžliukai tinkamai ruoštųsi žiemos miegui. Jaunikliai pirmaisiais gyvenimo metais taip pat turi eiti žiemos miego. Žiemojimo metu temperatūra turėtų būti nuo 5 iki 6°C. Nepamirškite terariumą šiek tiek praverti, kad oras vėdintųsi. Reguliuokite ir santykinę oro drėgmę. Vasario mėnesio gale dviejų savaičių bėgyje po truputį ilginkite apšvietimo trukmę bei didinkite temperatūrą, kol sukursite karštą bei sausą klimatą. Kovo mėnesį prabudus Jūsų augintiniui, tuoj pat duokite pašaro. Po kurio laiko vėžliukas ims valgyti dideliais kiekiais. Kuomet ankstyvą vasarą pradeda kepinti saulės spinduliai, išneškite vėžliuką į lauką bei leiskite paropinėti ypač saulėtoje vietoje, nes saulės spinduliai geriau atitinka tikrąjį klimatą, nei šildomos lempos. Tačiau prieš tai būtinai patikrinkite ar žemė nėra per drėgna, ypač jei prieš tai kurį laiką lijo. Atminkite, jog stepiniai vėžliukai yra ypač jautrūs drėgnai žemei.
Dėl per žemos temperatūros ir dėl per mažai saulės šviesos, vėžliukas gali peršalti. Ši liga sutrikdo vėžlio žiemos miegą. Todėl jei rudenį pastebėjote, jog vėžliukas serga – neleiskite jam žiemoti.
Jei turite patelę – sukurkite jai kuo geresnes sąlygas kiaušinių dėjimui. Kiaušinių dėjimo vietą įtaisykite ant grunto šilčiausioje bei labiausiai saulės prieinamoje vietoje. Jei patelė per metus buvo labai sočiai maitinama ir jei oro sąlygos jai buvo ypač geros, ji gali dėti dvi kiaušinių dėtis.
Terariume galite laikyti kelis stepinius vėžliukus. Rekomenduojama laikyti tik pateles – jos Jums nesukels problemų. Tuo tarpu patinėlis nuolat stengsis savo varžovą nugalėti, kad patelė atitektų jam. Todėl patartina patinėlius auginti atskirai.
Sveikas vėžliukas. Norint sužinoti, ar Jūsų augintinis yra sveikas:
Patikrinkite šarvą. Jis turi būti tvirtas ir nesužalotas.
Akys visuomet turi būti atmerktos, blizgančios ir be traiškanų.
Nosis ir burna privalo būti sausos ir nesulipusios.
Išeinamoji anga turi būti švari, išmatos kietos,
štriu kvapu.
Oda turi būti elastinga.
Keliant vėžliuką jis turi išsigąsti. Stepiniai vėžliukai yra labai stresui jautrūs gyvūnėliai.
Perspėkite vaikus, ar svečius, kad jie vėžliuko neimtų į rankas ir nekeltų aukštai nuo žemės. Tai jiems sukelia labai didelę baimę, nes gamtoje vėžliukas pakeliamas tik tada, kada jis tampa grobiu.
Sveikas vėžliukas nesislėps nuolat savo slėptuvėje, bet ropinės pirmyn ir atgal, kad iššniukštinėtų savo vietovę, nes šie ropliai iš prigimties yra smalsūs.
Prižiūrint vėžliukus teisingai, jie bus stiprūs ir tvirti.
Temos pavadinimas: Viskas apie stepinius vėžlius 
Tr. 12 16, 2009 10:41 am
:suspect: 
Bijosiu dabar savo degom kanors iš parduotuvės duot 
:bounce:
O kokie buvo tie simptomai?
