Gyvūnų globėjai tik galva palinguoja stebėdami, kaip privačioje teritorijoje badu marinami šunys. Jie neturi teisės ten įkelti kojos. Tokia situacija susiklostė šalia Vilniaus esančiame Raudondvaryje.
Raudondvaryje laikomas įkalintas Foksas ir neturinti vardo kalė, atsivedusi aštuonis šunyčius, labiausiai laukia iš Vilniaus atvažiuojančio pensininko Antano Dapkaus.
Gailestingas bendrovės „Veikmės statyba“ teritoriją saugantis vyras sulysusius šunis pašeria. Tačiau apsaugininkas dirba tik kas trečią parą.
Po Naujųjų metų A.Dapkui turbūt teks palikti darbą, nes dirbantiems pensininkams ketinama smarkiai nurėžti pensijas. Tada neliks, kas pašeria šunis.
Atvažiuoja tik savaitgalį
Mėgstantys įvairiomis akcijomis pasigirti gyvūnų globėjai tik skėsčioja rankomis – esą teritorijos, kur laikomi šunys, – privačios ir jų išgelbėti neįmanoma.
Kai „Sostinė“ lankėsi Raudondvaryje, Foksas buvo neėdęs keturias dienas. Nors sulysęs, neišsišėrusiu kailiu šuo gailiai žvelgė į kiekvieną praeivį, savo pareigą atliko.
Badu marinamas Foksas saugo Lietuvos ir Estijos bendrovės „Tibus“ autobusų detalių sandėlį. Keleivių vežimu anksčiau besivertusi įmonė čia nutraukė savo veiklą. Tačiau Foksas aploja kiekvieną, priartėjusį prie vartų.
Foksas palaidas bėgioja po įmonės teritoriją. Ją prižiūrintis sargas kartais pasirodo savaitgalį. Tačiau A.Dapkui jis prisipažino, kad dažniau atvažiuoti iš Vilniaus jam per brangu. Kelionė kainuoja 8 litus.
Nežino net ir konkurentai
Vienintelio likusio nurodyto „Tibus“ telefono ragelio niekas nekelia. Kur rasti „Tibus“ vadovus ar darbuotojus, nežino ir bendrovės „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
Prieš kelis mėnesius jis „Tibus“ kaltino tuo, kad ši įmonė nesumoka už savo autobusų įvažiavimą į Vilniaus autobusų stotį.
„Tibus“ autobusai į stotį jau kuris laikas nebeužsuka.
„Šie vežėjai pasitraukė ir nežinia, kur jų ieškoti. Mes su jais nebendraujame“, – paaiškino A.Indrašius.
Į darbą – su kibiru košės
Plastikinis kibiras miežinių kruopų košės su kauliukais. Jos kiekvieną kartą prikrečia A.Dapkaus žmona, kai vyras išsiruošia į darbą.
A.Dapkus per tvorą pašeria ir Foksą, ir „Veikmės statybos“ teritorijoje prie būdos pririštą kalę.
Artėjant prie tos būdos pasigirsta inkštimas. A.Dapkus žino – vienas šunytis jau bus iškritęs iš būdos. Kalė jų atsivedė net aštuonis. Jie taip pat pasmerkti badauti.
A.Dapkus pyksta ant savo bendradarbių – kai jie budi, kalei net vandens neįpila.
Vilniaus apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Jonas Jacunskas nei Foksui, nei bevardei kalei nieko gero nepažadėjo.
Mat jeigu kas ir ryžtųsi juos gelbėti, pirmiausia privalėtų gauti šeimininkų sutikimą.
O ką daryti, jei nežinai, kur tų šeimininkų ieškoti?
J.Jacunskas ima spėlioti – gal vietos gyventojai privalo rodyti iniciatyvą, gal seniūnas, gal policijos pareigūnai.
Tačiau veterinarai tokių šunų tikrai neglobos. Juk jie žmonių nepuola, nelaksto palaidi.
Liepė kuo greičiau dingti
J.Jacunskas prisimena, kad kartais tokiais keturkojais pasirūpina Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai. Atvažiuoja jie ir į užmiestį.
Vilniaus gyvūnų globos namų direktorius Vladas Masiulis patvirtino – taip, anksčiau kartais gelbėti iš bado dvesiančių keturkojų vykdavo ir į užmiestį.
Tačiau vienas atvejis darbuotojus pamokė to daugiau nebedaryti.
Tai nutiko Naujininkuose, kai gyvūnų globos namų darbuotojai iš nenaudojamos automobilių stovėjimo aikštelės mėgino išgelbėti badu marinamą, saulėje kepantį šunį.
Kai globos namų darbuotojai užėjo į aikštelę ir mėgino leisgyvį šunį išsivežti, pasirodė savininkais prisistatę vyrai.
Jie gyvūnų globėjams liepė kuo greičiau dingti iš privačios teritorijos ir daugiau nė nemėginti gelbėti šuns.
„Nelabai ką galima padaryti. Gal seniūnas ką patartų? Jis atsakingas už visą teritoriją“, – atsiduso V.Masiulis, paklaustas apie Raudondvario atvejį.
Riešės seniūnė Ana Kotvicka apie „Tibus“ nebuvo nieko nė girdėjusi. Nežinojo ji ir kur ieškoti bendrovės šeimininkų.
„Neįsivaizduoju, kaip pasielgti“, – tik skėstelėjo rankomis seniūnė.
Keturkojų niekas nesiėmė gelbėti
* Šunys prieš aštuonerius metus badu buvo marinami ir bankrutavusios bendrovės „Vilniaus pienas“ teritorijoje Saltoniškių gatvėje.
* Šunys nenudvėsė tik dėl to, kad viena gailestinga moteris pro tvoros plyšius jiems mėtė ėdalo.
* Tuometės Beglobių gyvūnų karantino tarnybos ir ekologinės policijos darbuotojai tik skėsčiojo rankomis.
* Jie kartą buvo nuvažiavę į buvusios pieninės teritoriją, tačiau tikrintojams užteko sargo paaiškinimo, kad šunims nieko netrūksta.
* Beglobių gyvūnų karantino tarnybos vadovas Antanas Banevičius tvirtino, kad darbuotojai neturėjo teisės išgabenti šunų – esą jie turi šeimininką. „Negalima jų taip paprastai nuo grandinės atrišti ir išsivežti“, – sakė jis.
Temos pavadinimas: Šunis įmonė paliko gaišti iš bado 
Antr. 12 15, 2009 12:05 pm
tikiuosi situacija pagerės ir tokie žmonės' bus baudžiami.
